Specialistai sako, kad vien nemokamas viešasis transportasneprivers gyventojų atsisakyti nuosavų automobilių ir ženkliai nesumažins jų srauto miestuose. Tokią nuomonę išreiškė Seime vykstančios konferencijos, kurioje diskutuojama apie darnaus judumo ir nemokamo viešojo transporto problemas, dalyviai.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, Lietuva užima vieną pirmųjų vietų tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose didžiausia dalis kelionių atliekama asmeniniais automobiliais. Seime vykusioje konferencijoje buvo diskutuojama apie tai, kas paskatintų žmones persėsti į viešąjį transportą.
LRT RADIJO korespondentė Janina Mateikienė pasakoja, kad konferencijoje buvo pateikti dviejų miestų, Rezeknės Latvijoje ir Estijos sostinės Talino, pavyzdžiai.
Rezeknė – tai nedidelis miestas, kuriame gyvena 30 tūkst. gyventojų, jau dveji metai viešasis transportas čia yra nemokamas, o juo važinėjančių skaičius padidėjo trečdaliu, tačiau, pasak Rezeknės mero pavaduotojo Andrejaus Rešetnikovo, automobilių skaičius nesumažėjo.
Kodėl nemokamas transportas šiame mieste apskritai atsirado? Nes buvo daromos nuolaidos atskiroms socialinėms grupėms – moksleiviams, neįgaliesiems, vyresniems žmonėms – ir buvo pastebėta, jog ir taip 90 proc. keleivių važiuoja be bilietų. Tai miestui kainuoja apie tris proc. miesto biudžeto.
Taline – jau kitokie mastai, nes pervežama milijonai keleivių, milijonais skaičiuojamos ir miesto išlaidos. Tačiau, kalbėdamas apie nemokamo transporto atsiradimo priežastis, Talino Europos Sąjungos biuro vadovas Alanas Alakulas sako, kad buvo sprendžiamos socialinės problemos.
Pasak jo, žmonėms buvo per brangu pirkti bilietus. Kadangi lengvata taikoma tik registruotiems Talino miesto gyventojams, padaugėjo čia užsiregistravusių žmonių, kurie miestui moka mokesčius.
Vakarais Talino viešajame transporte daug žmonių, kurie važiuoja pramogauti, į kavines ir pinigus išleidžia kitur, taip uždirba verslas.
Taline keleivių srautas padidėjo 10 proc., o automobilių sumažėjo šešiais procentais. Taip pat mieste buvo pabrangintas automobilių stovėjimas.
Ar įmanomas nemokamas viešasis transportas Vilniuje?
Vienas iš Vilniaus savivaldybės atstovų teigia, kad Lietuvos sostinėje nemokamas viešasis transportas būtų neįgyvendinama užduotis, nes tai kainuotų 11 proc. viso miesto biudžeto.
Tačiau specialistai pripažįsta, kad didelis automobilių srautas yra problema. Pavyzdžiui, kas trečia Vilniaus švietimo įstaiga yra pakliuvusi į padidėjusio triukšmo zoną, didesnis ir užterštumas.
Europos mobilumo valdymo platformos EPOMM atstovė Lietuvoje Kristina Gaučė, remdamasi įvairiais moksliniais tyrimais, tikina, kad vien nemokamas viešasis transportas gyventojų nepriverstų persėsti į miesto troleibusus ir autobusus.
„Pagal tam tikras vokiečių tyrėjų prognozes, nemokamas transportas keleivių apimtis galėtų padidinti apie 30 proc., o kainą sumažinus vidutiniškai 10 proc., paklausą galima padidinti keturiais proc. Todėl galbūt tarifų mažinimas būtų išeitis, nes kai ką galima pasiekti ir visiškai nenunulinus bilieto kainos.
Kalbant apie darnaus judumo efektyvumą, studijomis yra įrodyta, kad visiškai atsiperka tik nedidelių investicijų nereikalaujančios priemonės. Kalbant apie didelius projektus, reikia įsivaizduoti, kad jie niekada nebus rentabilūs.
Todėl, žiūrint pagal metodiką, kuria vadovavausi, norint žmones išlaipinti iš nuosavų automobilių, reikėtų griežtinti automobilių stovėjimo mieste politiką. Pavyzdžiui, 9 eurų mokestis už valandą stovėjimo. Tuomet žmonės, nori ar nenori, pradėtų ieškoti alternatyvų“, – konferencijoje sakė K. Gaučė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad, renkantis viešąjį transportą, žmonėms labai svarbu maršrutai, reguliarumas, patogumas ir kaip greitai gali pasiekti vietą, kuri yra reikalinga.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Marija Burinskienė pateikė savo kolegos iš Talino pastebėjimus, kas svarbiausia viešojo transporto naudotojams.
„Talino technikos universiteto profesorius Dago Antovas pabrėžė tris pagrindinius viešojo transporto veiksnius. Pirmasis – tai laikas, kiek užtrunka kelionė, antras yra kaina ir trečias – kokybė.
Jei jūsų visuomeninis statusas nėra labai aukštas, jums labai svarbi kaina. Jei turite automobilį ir važinėjate juo, tam, kad persėstumėte į viešąjį transportą, jums bus svarbiausia jo kokybė. Tačiau visais atvejais pats svarbiausias veiksnys yra laikas“, – LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ sako prof. M. Burinskienė.
Ji pabrėžia ir tai, jog, pradėjus viešojo transporto paslaugas teikti nemokamai, reikėtų ieškoti lėšų, kaip kompensuoti lėšas, kurios šiuo metu surenkamos iš bilietų pardavimo. Šiuo metu miestas subsidijuoja 60 proc. išlaidų, o iš bilietų surenkama apie 40 proc. Tai reiškia, kad papildomai reikėtų apie 25–28 mln. eurų.
Reikia branginti automobilių stovėjimą
Pašnekovė akcentuoja, jog norint, kad žmonės aktyviau naudotųsi visuomeniniu transportu, reikia mažinti asmeninių transporto priemonių naudojimo patrauklumą.
„Negalima padaryti to vien tik gerinant viešąjį transportą, bet neribojant lengvųjų automobilių eismo arba stovėjimo bet kurioje vietoje. Visų pirma reikia padaryti taip, kad vykti į miesto centrinę dalį lengvuoju automobiliu būtų nepatrauklu, o būtent stovėjimo apmokestinimas, ypač kainos didinimas, yra viena iš pagrindinių priemonių norint pasiekti rezultatą“, – teigia prof. M. Burinskienė.
Žurnalistas Valdas Vilūnas taip pat pastebi, kad, norint žmones paskatinti naudotis viešuoju transportu, turi būti sudarytos sąlygos, kurios būtų ne itin palankios lengvųjų automobilių vairuotojams. Būtent tokiu keliu eina Europa.
„Europos patirtis rodo, kad sostinėse erdvės atiduodamos visuomeniniam transportui. Vietos yra tiek, kad galėtų privažiuoti nedideli autobusai, greitoji pagalba ar ugniagesiai, o visur kitur karaliauja pėstieji, elektrinių paspirtukų arba dviračių vairuotojai.
Kaip minėjo profesorė, atvažiuoti į bet kurio Europos miesto centrą automobiliu yra didelė prabanga ir kainuoja brangiai“, – pastebi V. Vilūnas.
Jis mano, kad žmonėms pakeisti savo įpročius gali būti labai sudėtinga, ypač dėl to, kad daugelis nori privažiuoti kaip įmanoma arčiau savo kelionės tikslo, be to, vairuotojai įprato prie automobilio suteikiamo patogumo, tačiau tie, kurie laiką planuoja dabar, tą gali daryti ir naudodamiesi viešuoju transportu.
„Reikia žmonių įpročių, kad žmonės planuotų ir žinotų, kada važiuoja autobusai. Juk tie, kurie važiuoja anksčiau ryte, kad išvengtų rytinių eismo spūsčių, taip pat planuoja savo laiką. Taigi, tie, kurie atsisakys automobilių ir važiuos autobusais, lygiai taip pat planuos savo laiką“, – mano V. Vilūnas.
Lrt.lt
